kūzabas

×kūzãbas sm. (2) [K], kuzãbas (2), kùzabas 1. žr. kūzavas 1: Antanas inkėlė iš žievės padarytą kuzabą, manė, gal bitės atlėks Upn. Kaimynas įkėlė kùzabą į liepos medį Kč. 2. CII609, MŽ, R žr. kūzavas 3: Šiandie pilną kūzãbą uogų prisirinkau Srd. Uogos į puodą netilpo, tai kūzabą pririnkau ir dar liko Gdž. Į kūzãbą žemuoges renka J. Pasidirbo piemeniukas kùzabą uogom rinkti Rud. 3. žr. kūzavas 4: Nepripilk pilną kūzabą, ba nelįs grūdai į arbą Br. Jau kūzãbas tuščias Grš. 4. vežimo, rogių kėbulas: Prastas vežimėlio kūzãbas Snt. 5. didelė pintinė pašarui nešti, doklas; į doklą telpantis pašaro kiekis: Kùzabas prikimštas virkščių Mlt. Kur kūzãbas? Reikia šerti gyvulius Šr. Prisemk pilną kūzãbą akselio Mlt. | Nunešk arkliui kūzãbą šieno Mlt. 6. prk. pilvas: Tamsta nesveikas esi, didelį kūzãbą turi Mlt. 7. prk. storas, pilvotas žmogus ar gyvulys: Tokį kūzabą lyg gali prišerti Brt. Na, kùzabe, pasiskubink! (sakoma storam, nevikriam žmogui) Kč. Kumelaitis pilvotas kai kùzabas – pilvan nuaugo Vlk. 8. tokia žuvis su didele galva ir didelėmis akimis: Tos mergos galva kai kuzãbo Vlk. Išvertė akis kai kuzãbas, musę rydamas Vlk. Kuzãbai ir ant meškerės kariasi Lš. 9. KI698 švendro sėklų buožė, burbuolė.